La Palmos spalvos

La Palmoje žmonės užsiima žemės ūkiu, gyvulininkyste. Pastaroji labiau tiktų pavadinama - ožkinininkyste, nes ožkų čia daugiausia.

Nustebino tai, kad pavyzdžiui, žiemai, iš šiaurės visą ožkų bandą, kokį 300, pergina į kitą salos pusę, kur šilčiau. Ten šeimininkas ir gyvena. Ožkų ganymui įdarbinti ... Garafijos piemenys. Tai tokia protingų šunų veislė. Tiesa sakant, tokia archaiška gyvulininkystė, maniau, egzistuoja tik filmuose. Kartą, kai jaučiau, kad netelpu savyje, išėjau su draugu pasivaikščioti. Stengiausi visada, kai savijauta prastėja, išeiti į gamtą. Patikrintas būdas atgauti jėgas, harmoniją. Kartais tokių pasivaikščiojimų metu nutinka gražių ir netikėtų dalykų! Taigi, pavakare išsiruošėm link kalnų. Pakeiliui rinkau kaštonus vakarienei ir išgirdau varpelius. Ožkos, ne kaip kitaip! Bet kur? Vis spragsėdami fotoaparatu kiūtinom toliau. Skambaliukų garsas kažkaip vis artėjo, artėjo... po keleto akimirkų siaurame miško takelyje pro mane, lyg pro augantį medį, pasileido didžiulė banda ožkų! Kai kurios išsigandę išsilaktė po šlaitus, bet čia pat esantys keturkojai piemenys joms užtvėrė kelią. Paskui ožkų bandą lėtu pasivaikščiojimo žingsniu ėjo senyvas vyras. Rankose lazda, per petį permesta storoka virvė, už diržo užkištas pjautuvas ir senovinis kanarietiškas peilis. Tai Oracijus, vyriausias saloje gyvenantis piemuo. Jam 86 metai ir jau pusę amžiaus jis du kartus per dieną, ryte ir vakare, kyla ir leidžiasi takeliu su visa banda ožkų į kalną. Vien ta mintis - du kartus per dieną - mane sukaustė pagarba šiam žmogui ir linkteldami vienas kitam nebyliai sutikome eiti kartu į kalną, kur jo ūkis ir ožkų ganykla. Iš pažiūros jis atrodė kokių 75, ne daugiau! Jo istorija mane sužavėjo. Oracijus sakė, kad jo svajonė buvo turėti namus ir kad nelytų į lovą... Jaunystėje su žmona gyveno kalnuose name su kiauru stogu, be vandens, be elektros, be patogumų. Sako, nežinau, kaip tuo metu jauna moteris sutiko su manimi taip gyventi. Per lietų pro kiaurą stogą lydavo į lovą. Bet dabar svajonė išsipildė. Turi net du namus, žmoną, anūkų ir ožkų bandą.

“Per lietų pro kiaurą stogą lydavo į lovą. Bet dabar svajonė išsipildė. Turi net du namus, žmoną, anūkų ir ožkų bandą. .”

Tokie momentai kažką paliekai širdyje. Lyg įsirašo į asmeninio "kompiuterios" kietąjį diską. Yra žmonės, kurius sutikus lieka nuostabus poskonis, kurį atsimeni visą gyvenimą. Sutiktų, kaip aš vadinu, autentiškų, žmonių pasidalintos gyvenimo istorijos - neišgalvotos, tikros ir nuoširdžios, jų akių spindesys ryškus kaip žvaigždynai.

Piemens pagalbininkas, veislė - Garafijos piemuo